Straipsnis publikuotas Mamos žurnale ČIA.
Nuolatos atsidaro nauji darželiai ir mokyklos, steigėjai ieško, kuo dar sudominti tėvus ir vaikus, pritaiko įdomiausias metodikas ir ugdymo sistemas. Atrodo, nebeįmanoma sugalvoti nieko naujo? Apsirinkate (kaip ir mes). Trys jauni, dėl švietimo galvas pametę bičiuliai pasiūlė tėvams kažką tikrai ypatingo. Malonu kalbinti studijos šeimoms UMO vadovę Vilmą Bačiulienę.
UMO kūrėjai – Vilma, Lukas ir Dovilė
Studija, kuri užsidaro tik naktį
UMO studijoje vyksta daug veiklų, kurios prasideda ryte, baigiasi vėlai vakare, o durys neužrakinamos savaitgaliais. Užimtumas išties įspūdingas, o lankančių vaikučių ir tėvelių kontingentas labai margas. Čia ir nėštukės, ir kūdikėliai nuo 2 mėnesių, ir darželiui pasiruošę vaikučiai, o kur dar gimtadienius susirinkę atšvęsti įvairaus amžiaus vaikai.
Kas vyksta UMO studijoje? Pasakoja vadovė Vilma:
Darželio tėvams organizuojame įvairius mokymus vaikų ugdymo tema, kviečiame įvairius specialistus. Pavyzdžiui, šeimos gydytoja pasakoja apie vaikų imuniteto stiprinimą, logopedė – apie kalbos raidą. Tai pridėtinė vertė UMO darželį lankančių vaikučių tėvams.
Adaptacinis darželis – to dar nebuvo
Svarbiausia UMO studijos veikla – adaptacinis pusdienio darželis. Jo schema tokia – tėveliai čia atveda vaikučius, kurių amžius 1–3 metai. Drąsūs, įpratę būti kolektyve, ne namuose, be tėvelių.
Kad paslauga yra labai reikalinga, rodo UMO užimtumas – yra dvi rytinės grupės ir viena popietinė. Ryte vaikučiai ateina 9 val. ir pabūna iki 13.30 val., popietiniai vaikučiai renkasi 15 val. ir pabūna iki 19.30 val.
Kaip gimė unikali mintis pasiūlyti tėvams adaptacijos paslaugą?
„Pratinimo prie darželio tema aktuali visiems. Auginu du vaikučius, pati išgyvenau tą etapą, puikiai pamenu, kiek buvo nerimo. Keliavome tiesiai į visos dienos darželį, liko tik susitaikyti su taisyklėmis, ir tikrai buvo neramu. Čia dirbdama matau, kaip stipriai nerimauja mamos, išleisdamos vaikus į darželį, kaip joms reikia palaikymo. Mamytės ateina įsitempusios, neramios. Išsikyrimo procesą siekiame sušvelninti, kad tiek vaikas, tiek tėvai patirtų kuo mažiau streso. Teigiamų atsiliepimų labai daug. Tėveliai tiesiog nusiridena nuo pečių akmenį.
Vieni atveda vaikus, kurių laukia darželio startas, kiti atveda tuos vaikučius, kurie jau bandė lankyti darželį, bet niekaip nepasisekė adaptuotis. Mūsų taikoma ugdymo programa sukurta būtent vaikų adaptavimui(si). Atliekame sudėtingiausią darbą ir paskui atiduodame į visos dienos darželius gerai besijaučiančius, puikiai kolektyve būnančius vaikučius. Labai gaila atiduoti, bet tokia mūsų misija.
Švelnioji adaptacija
UMO vadovė pasakoja, kaip vyksta adaptacija.
Pirmą dieną vaikutis darželyje pabūna su mama 10–15 minučių, kol apsipranta. Mokytoja jį pakalbina, parodo žaisliukus, kitus vaikučius. Tada mama atsisveikina ir išeina. Pirmos dienos iššūkis – vaikučiui be mamos pabūti iki 30 minučių. Po pusvalandžio mama grįžta, mokytoja papasakoja, kaip vaikutis jautėsi, ką veikė, ir atsisveikinama iki rytojaus.
Kitą dieną mokytoja pasitinka vaikutį, rekomenduojame pabūti grupėje be mamos apie valandą. Taip kiekvieną dieną laikas ilginamas po pusvalandį.
Kadangi grupės nėra didelės, o mokytojų grupėje būna 3, o kartais net 4, vaikučiams skiriamas individualus dėmesys. Mokytoja visada būna šalia ir taip po truputį vaikas pratinamas prisijaukinti aplinką. Išėjęs į pilnos dienos darželį toks mažylis jau turi išsiugdęs pasitikėjimą kitais žmonėmis, jam ne taip baisu pasilikti. Nebelieka sunkiosios adaptacijos ne tik prie aplinkos, bet ir prie žmonių.
UMO ugdymas vyksta vaiko ritmu – tokia žinutė parašyta net mūsų iškaboje. Metodika orientuota į vaiko asmenybės raidą, jo individualius poreikius. Vaikas, kai iš jo nereikalaujama visada daryti tai, ką daro kiti, nejaučia įtampos.
„Viskas vyksta lanksčiai ir jautriai. Jeigu, pagal su tėveliais aptartą vaikučio adaptacijos planą, vaikutis pas mus darželyje turi išbūti valandą, bet jau po pusvalandžio pradėjo nerimauti, jo nepavyksta niekuo sudominti, mes rašome tėvams ir prašome atvykti. Niekada nelaikysime verkiančio ir liūdinčio vaiko pagal planą, bet pranešime tėvams. Tikslas – kad apie darželį vaikui neliktų jokio slogaus prisiminimo ir asociacijos. Mums labai svarbu, kad vaikas namo išeitų pakylėtas, puikios nuotaikos, nes tuomet kitą dieną jam daug lengviau čia vėl ateiti. O dažnai pasitaiko, kad vaikutis net nebenori eiti namo.
Kad vaikučiams būtų lengviau, juos esame suskirstę į dvi grupes pagal amžių. Yra mažuliukai nuo 1 iki 2 metų, ir dičkiai – nuo 2 iki 3 metų.
Gali kilti klausimas, o gal geriau jautresnį vaiką laikyti namie su aukle? Mano nuomone, darželio nauda yra labai didelė. Jeigu trečią kartą tapčiau mama, tikrai nelaukčiau 2 ar juo labiau 3 metų, o bandyčiau vaikutį integruoti į tokio tipo darželį. Matau, kaip vaikučiai čia atsikleidžia. Atrodo, ateina toks prisirišęs prie mamos, toks bijantis aplinkos, bet kai pripranta ir adaptuojasi, – atsiskleidžia jo talentai ir gebėjimai. Mums labai smagu stebėti taip besikeičiančius vaikus, kaip skleidžiasi jų savarankiškumas, kūrybiškumas. Mūsų mokytojos dirba su daugybe priemonių, jos yra edukacijos specialistės, namie vaikui tai dažniausiai sunku pasiūlyti. O kur dar socialiniai įgūdžiai, kurių vaikas mokosi darželyje. Čia jis išmoksta bendrauti, dalintis.
Visada pabrėžiame, kad čia vyksta adaptacija ne tik vaikams, bet ir tėveliams. Vaiko išleidimas į darželį – didelis tėvų darbas su savimi, reikia pasiruošti šiam etapui, gerai viską apgalvoti, o žingsnį žengti tik tada, kai jau esate apsisprendę ir širdis rami. Nereikia išsigąsti adaptacijos periodu atsiradusių vaiko elgesio pokyčių, pavyzdžiui, pablogėjusio miego, agresijos, pykčio protrūkių. Vaikas kažkaip turi išleisti savo emocijas. Tokius dalykus aptariame su tėveliais prieš vaikučiui pradedant lankyti darželį“, – pasakoja vadovė.
Personažas, kuris vaikus nuramina
Pats UMO, kurio vardu pavadinta studija, – tai mielas personažas, kuris vaikams suteikia saugumo ir pasitikėjimo, padeda lengviau adaptuotis. Studijos sienas puošia UMO personažai. Šiuo metu vyksta realių minkštų UMO žaislų gamyba, kad vaikučiai galėtų juos liesti, myluoti.
Bet ne tik personažas padaro šią studiją šilta ir sava – neįmanoma nepastebėti, kaip savo darbu yra užsidegę studijos kūrėjai ir mokytojai. „Mes patys esame ne tik mamos ir tėčiai, save vadiname švietimiečiais. Gyvename švietimu, nuolatos domimės ugdymo naujovėmis, tobulėjame. Mums labai rūpi Lietuvos švietimo ateitis, didžiausią prasmę jaučiame galėdami šeimoms padėti ugdyti vaikučius“, – sako UMO vadovė.